- paklaimė
- paklaimė̃ sf. (3b) Psn vieta prie klaimo; žr. paklojimė: Paklaimė̃ visa užkrauta kartim Skdt. Atnešk malkų iš paklaimė̃s Ut. Sustatyk linus paklaimė̃n Ds. Nepaspėjo pasnigt, jau ir eina visokie su pelėkautais aplink pãklaimes Užp.
Dictionary of the Lithuanian Language.